Aukštadvaris. Iš aukščiausio pasaulio skrydžio po Lenino paminklu

Fantastiški prisiminimai, nuostabus oras, dauguma užmegztų kontaktų ir nuoširdžiausias priėmimas – taip Wilkasy ir Bystry gimnazijų mokiniai prisimins vięšnagę Lietuvoje pagal projektą „Kultūra suartina tautas. Istorijos ir kultūros propagavimas Lenkijos-Lietuvos pasienio regiono jaunimo tarpe”. Dešimt dienų buvo skirta susipažinti su Aukštadvario senūnijos partnerių istorijos ypatumais ir jų tradicijomis. Aplankėme Trakus, Vilnių, Druskininkus, pagilinome savo kulinarinius gebėjimus lietuviška virtuve.

Karštai pasisveikinę su Aukštadvario seniūne Jadvyga Dzencevičiene, gimnazistai apsigyveno šv. Domininko namuose, kur yra sukurtos nuostabios sąlygos svečių poilsiui. Pasivaikščiojimas po Aukštadvario miestelį pėsčiomis, kopimas 300-taisiais laipteliais į Kartuvių kalną. Po apžvalginės kelionės, mokiniai galėjo padaryti išvadą, kad Aukštadvario krašto peizažas yra labai panašus į Mozūrijos kraštą, skirtumas tik vienas – mažesni ežerai. Išvykę į Trakus, turėjome galimybę susitikti su Trakų rajono savivaldybės taryba ir administracija. Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas svečiams iš Lenkijos suorganizavo puikią eksursiją po Trakų pilį, rodė mums didelį dėmesį. Po to, Trakų meno mokyklos mokiniai mums surengė nuostabų koncertą. Kelionės į Vilnių metu aplankėme Katedrą, Gedimino pilį, šv. Petro, Povilo ir šv. Trejybės bažnyčias, Rasų kapines ir Aušros vartus. Po intensyvios kelionės buvo skirtas laikas maldoms prie šv. Marijos paveikslo Aušros vartuose. Jaunimas ilgai prisimins „Wichy” vandens pramogų parką, su aukščiausia pasaulyje nusileidimo trąsa, taip pat kelionę į Druskininkų Grūto parką, kur buvo galimybė nusifotografuoti prie Lenino, Stalino arba Dzeržinskio paminklo. Kiekvienam iš mūsų tai nepamirštama istorijos pamoka, apie kurią tam tikri istoriniai faktami verčia  prisiminti.

Leninas pilname pasirodyme – jo paminklą, kaip ir daugelį kitų galima pamatyti Grūto parko muziejuje

– Pokalbyje su Trakų rajono Vicemere apie mokinių iš Lietuvos Respublikos motyvaciją, sužinojome, kad jų popamokinė veikla yra finansuojama iš mokinių krepšelio lėšų – sako projekto koordinarorė Irena Sekčinska-Koziol, Wilkasy gimnazijos mokytoja. – Pabuvojome Aukštadvario regioninio parko turizmo dienos minėjime prie laužo Velnio duobėje, teko paragauti ragainaičių išvirtos košės ir karštos žolelių arbatos.Negalėjome atsisakyti startui įvairiose žaidimuose ir atrakcionuose.
Panašiai kaip ir lietuvių vizito metu Gyžicko seniūnijoje, taip ir Aukštadvaryje vyko technologijų pamokos, pasiskirsčius į atskiras grupes. Viena grupė buvo virėjais, gamino lietuvišką nacionalinį patiekalą – cepelinus. Viskas truko net tris valandas ir jos buvo pakankamai užimtos: nulupti bulves, sumalti mėsą, supjaustyti spirgučius ir svogūnus padažui. Degustacija buvo nuostabi. Kiti mokiniai mokėsi dainuoti lietuvišką dainą, treti iš odos ir lino pagal seną lietuvišką technologiją gamino sages. Po to, kiekviena grupė pristatė savo gaminius. Buvo nepaprastai įdomu. Vakare dviejų – Lietuvos ir Lenkijos komandų krepšinio varžybos. Aukštadvario komanda dalyvauja Pietryčių Lietuvos mažų miestelių krepšinio lygoje, pasiruošimas krepšinio sportui yra palyginamai stiprus. Žaisdami krepšinį, visur dalyvaudami, svečiai iš Lenkijos išmoko daug lietuviškų žodžių, apie 200 jų atsirado Lenkijos ir Lietuvos žodyne ir kelionės dienoraštyje. Vakarais lietuvių jaunimas, kurie rugpjūtyje lankėsi Gyžicke, nuolat susitikinėjo su Lenkijos gimnazistais ir bendravo anglų kalba. Dalis jų jau užsiplanavo susirašinėti elektroniniu būdu.

Gyžicko ir Aukštadvario jaunimas taip susidraugavo, išsiskirdami jie netgi liejo graudžias ašaras

– Tie užsimezgę kontaktai mus labiausiai džiugina – tvirtino Irena Sekčinska-Koziol. – Turiu viltį, kad tai truks ilgai, nes sunku užmiršti tuos, su kuriais praleidome nuostabių 10 dienų. Grupės vadovai taip pat kontaktuoja, pasikeisdami nuotraukomis ir nuoširdžiais sveikinimais. Kiekvieną akimirką, kur tik buvome, visur mus lydėjo Aukštadvario gyventojų nuoširdumas. Jie mums šypsojosi gatvėje, bandė netgi mus kalbinti. Už rūpestį ir globą nuoširdžiai dėkojame Aukštadvario seniūnei Jadvygai Dzencevičienei ir lietuvių pusės projekto vadovei Janinai Stadalnykienei.
– Jautėmės ten, kaip pas save namuose – pabrežia gimnazistai iš Gyžicko seniūnijos. – Labai patiko lietuviški patiekalai, ypač kibinai, tai yra pyragėliai su kapota mėsa. Turėjome penkių minučių Mazūrijos krašto pristatymą Aukštadvario rudens gėrybių mugėje, jį pristatėme daina „Hej Mazury” ir legenda apie Fontaną su varle. Mūsų pageidavimas būtų, kad projektas kartotųsi. Labai norėtume susitikti dar kartą.
Projekto vertė buvo virš 20 tūkstančių eurų, jį 85 procentais finansuoja Europos sąjunga iš Lietuvos-Lenkijos pasienio programos smulkių projektų fondo. Gimnazistų grupių vadovais buvo paskirtos mokytojos Teresa Bogdanska, Agnieška Zima iš Wilkasy gimnazijos ir Lidia Janowska iš gimnazijos Bystry.
                                                                             Waldemar Albovič, Lenkijos Republika, Gyžicko seniūnija

Foto: Agnieszka Zima